Santuokos ir skyrybų ypatumai Lietuvoje ir Anglijoje

laura-kamarauskiene_2_sgka-mediumŠiais visuotinės globalizacijos ir integracijos, emigracijos ir reimigracijos ar „laikino” rezidavimo užsienio valstybėse laikais,

jau niekam ne naujiena santuokos tarp skirtingų valstybių piliečių ir skirtingų tautybių žmonių, Lietuvos Respublikos piliečių santuokos, sudaromos egzotiškuose kraštuose, kaip Bahamų salose ar Las Vegase, ar tiesiog šalyje, kur norintys susituokti gyvena, pvz., Didžiojoje Britanijoje. Kartais mūsų tautiečiai, gyvenantys ir savo buitį bei ateitį kuriantys įvairiausiose užsienio valstybėse, pvz., Ispanijoje, Airijoje ar Anglijoje, nusprendžia susituokti grįžti į Lietuvą. Lygiai taip pat užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams gimsta vaikai, kurių gimimas registruojamas užsienyje ir vėliau įtraukiamas į apskaitą Lietuvoje. Neretai tiek santuokas, sudarytas dar gyvenant Lietuvoje, tiek jau gyvenant užsienyje sudarytas santuokas tarp Lietuvos piliečių ar su užsieniečiais, tenka nutraukti, kreiptis į teismus dėl skyrybų ir tai atitinkamai įregistruoti.

Kokia santuokų sudarymo ir nutraukimo bei registravimo tvarka, kai jos sudaromos tarp skirtingų valstybių piliečių arba tos valstybės piliečių, gyvenančių užsienio valstybėje ar skirtingose valstybėse?

Konsultuoja advokatė
dr. Laura Augytė – Kamarauskienė

Santuokos sudarymas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, galiojančio nuo 2001 m. liepos 1 d. (toliau – LR CK), 3.298 straipsnis numato, kad santuoka Lietuvoje registruojama vieno iš susituokiančiųjų arba jų tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigose. Ši nuostata reiškia, jog tiek Lietuvos Respublikos piliečiai, tiek užsieniečiai, jei jie turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą pagal savo gyvenamąją vietą (vieno iš sutuoktinių gyvenamąją vietą) arba vieno iš sutuoktinių tėvų gyvenamąją vietą ir įregistruoti santuokos sudarymą. Užsienyje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, norėdami įregistruoti santuoką, taip pat gali kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, kurios taip pat turi teisę registruoti Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių užsienyje, santuokas. Jei vienas iš sutuoktinių yra užsienio valstybės pilietis, tai, registruojant santuoką Lietuvoje, jis, be kitų dokumentų, pateikdamas prašymą įregistruoti santuoką, privalo pateikti savo valstybės kompetentingų įstaigų išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad santuokai nėra kliūčių (pvz., ištuokos liudijimą ar kitą atitinkamą dokumentą, jei žmogus anksčiau buvo sudaręs santuoką). Santuoka įprasta tvarka įregistruojama per vieną mėnesį nuo prašymų padavimo.

Teisėtai užsienio valstybėje sudaryta santuoka, jei ji buvo sudaryta laikantis tos valstybės nustatytų reikalavimų ir procedūrų santuokos sudarymui, yra pripažįstama ir kitose valstybėse, t.y. jei žmogus yra vedęs ar ištekėjęs užsienyje, jis ar ji laikomi vedusiais ar ištekėjusiais ir Lietuvoje, jei tik jos sudarymas neprieštarauja imperatyvioms LR CK sąlygoms dėl santuokų sudarymo, t.y.:

  1. santuoka yra sudaryta tarp skirtingos lyties asmenų,
  2. santuoka sudaryta laisva valia,
  3.  sudarę santuoką asmenys yra sulaukę aštuoniolikos metų,
  4. nėra priimtas teismo sprendimas, kad asmuo yra neveiksnus,
  5. sudaręs santuoką asmuo nepažeidė monogamijos principo, t.y. ši santuoka yra vienintelė galiojanti santuoka,
  6. sutuoktiniai nėra artimieji giminaičiai (draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams ir seserims, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčioms, tetoms su sūnėnais).

Jei santuoka užsienyje sudaryta, pažeidžiant šias sąlygas, ji nebus įtraukiama į apskaitą Lietuvoje. Be to, jei asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, sudarė santuoką užsienyje tik tam, kad išvengtų santuokos pripažinimo negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos teisę (pvz., jei sudaryta santuoka prieštarauja kelioms ar vienai iš nurodytų sąlygų arba ji buvo sudaryta fiktyviai, tik „dėl akių” ar pan.), Lietuvos Respublikoje nebus pripažįstama.

Lygiai taip pat Lietuvoje sudaryta santuoka užsienyje, tarkime, konkrečiai Anglijoje, bus pripažįstama Anglijoje, jei ji sudaryta, laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir pateikiami tai patvirtinantys Lietuvos institucijų išduoti dokumentai (pvz., santuokos liudijimas).

Tačiau, sudarant santuoką užsienyje, svarbu turėti omenyje tai, kad ji turi būti įtraukta į apskaitą ir Lietuvoje (jei susituokia Lietuvos Respublikos piliečiai ar vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos pilietis). Tai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, įregistravę santuoką užsienyje, privalo kreiptis į savo (ar vieno iš sutuoktinių) gyvenamosios vietos Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos įtraukimo į apskaitą. Jei sutuoktiniai gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, jų užsienyje sudaryta santuoka į apskaitą gali būti įtraukta paskutinės jų (ar vieno iš sutuoktinių) gyvenamosios vietos arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje. Kreipiantis dėl santuokos įtraukimo į apskaitą Lietuvoje, civilinės metrikacijos įstaigai reikia pateikti:

  1. užsienio valstybės institucijos išduotas santuokos liudijimą,
  2. ištuokos liudijimą, jei sutuoktinis anksčiau buvo sudaręs santuoką, arba buvusio sutuoktinio mirties liudijimą, jeigu sutuoktinis yra našlys.

Taip pat reikia nepamiršti, kad visi užsienio valstybių išduoti dokumentai, pateikiant juos Lietuvoje, turi būti patvirtinti ženklu Apostille. Pvz., Didžiojoje Britanijoje dokumentus legalizuoja arba tvirtina ženklu Apostille  Užsienio ir bendrųjų reikalų biuro (Foreign and Commonwealth Office) Legalizavimo tarnyba (The Legalisation Office Norfolk House (West), 437 Silbury Boulevard, Milton Keynes MK9 2AH). Vieno dokumento legalizavimas (patvirtinimas ženklu Apostille) kainuoja 27 Svarus Sterlingų, o jei dokumentus siunčiate paštu – dar 6 Svarai Sterlingų už jų grąžinimą paštu. Ir atitinkamai Lietuvos institucijų išduoti dokumentai, pateikiant juos Didžiojoje Britanijoje ar kitoje užsienio valstybėje, taip pat turi būti legalizuoti ar patvirtinti ženklu Apostille (pateikiant dokumentus D.Britanijoje, pakanka tvirtinimo ženklu Apostille). Lietuvoje dokumentus apostilizuoja Užsienio reikalų ministerija. Konsulinis mokestis už vieno dokumento patvirtinimą ženklu Apostillle yra 30 Lt, dokumentai paprastai apostilizuojami ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas.

Įtraukus užsienyje sudarytą santuoką į apskaitą Lietuvoje, sutuoktiniams išduodamas Lietuviškas santuokos liudijimas, o santuokos sudarymo pradžia laikoma data, kada santuoka buvo sudaryta užsienyje ir kurios sudarymo data nurodyta užsienio valstybės išduotame santuokos liudijime.
Vadovaujantis LR CK, sutuoktinių turto teisinį statusą nustato jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Jei sutuoktiniai gyvena skirtingose valstybėse, jų turto teisiniam režimui taikoma tos valstybės teisė, kurios piliečiai jie abu yra, o jei sutuoktiniai yra skirtingų valstybių piliečiai, tai tada taikoma santuokos sudarymo vietos teisė. Pvz., jei abu sutuoktiniai gyvena Lietuvoje, tai jų turto teisinį režimą nustato Lietuvos teisės aktai. Jei sutuoktiniai – Lietuvos Respublikos piliečiai gyvena skirtingose valstybėse, tarkime vienas Lietuvoje, o kitas – Didžiojoje Britanijoje, tai jų turtui taip pat taikoma Lietuvos teisė. Tačiau jei Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Anglijoje, yra Anglijoje sudaręs santuoką su užsienio valstybės piliečiu, pvz., su Italijos Respublikos piliečiu, kuris gyvena Italijoje, jų turto teisiniam režimui bus taikoma Anglijos teisė.

Anglijos teisė numato, kad vyro ir žmonos teisės į kiekvieną kilnojamąjį daiktą nustatomos pagal sutuoktinių gyvenamosios vietos teisę santuokos metu. Kai vyro ir žmonos nuolatinė gyvenamoji vieta sutampa, ji bus laikoma sutuoktinių gyvenamąja vieta. Kai ji nesutampa, taikoma bus tos valstybės, su kuria sutuoktiniai ir pati santuoka yra labiausiai susijusi, teisė.

Tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę, tiek pagal Anglijos teisę sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį ir joje abipusiu susitarimu numatyti turto teisinį režimą. Tokiu atveju ir remiamasi vedybų sutarties nuostatomis. Remiantis Lietuvos teise, sutuoktiniai dėl turimo ar ateityje įsigyjamo turto gali sudaryti sutartį tiek iki vedybų (ikivedybinė sutartis), tiek jau ir būdami santuokoje (povedybinę sutartį). Šias sutartis privaloma tvirtinti pas notarą, kurį galim pasirinkti nepriklausomai nei nuo gyvenamosios vietos, nei nuo turto buvimo vietos. Vedybų sutarties patvirtinimas pas notarą kainuoja nuo 150 Lt iki 300 Lt (priklausomai nuo sutarties sudėtingumo, jos sąlygų, turto, dėl kurio tariamasi, ir kt.).

Santuokos nutraukimas

Santuokos nutraukimą reglamentuoja tos valstybės teisė, kurioje santuoka yra nutraukiama. Remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentu dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, (EB) Nr. 2201/2003 (dar kitaip populiariai vadinamu Briuselio IIa arba Briuselio IIbis reglamentu), bylos dėl santuokos nutraukimo gali būti nagrinėjamos tos valstybės teismuose:

  • kurioje yra nuolatinė sutuoktinių gyvenamoji vieta;
  • kurioje yra nuolatinė atsakovo gyvenamoji vieta (jei santuoka nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės);
  • kurioje buvo sutuoktinių paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena;
  • kurioje yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas;
  • kurioje, yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jei jis ar ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo arbe jei gyveno ne trumpiau kaip 6 mėnesius, jei jis yra ir tos valstybės pilietis (Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje privalomo pilietybės reikalavimo nėra, o pakanka, kad šiose valstybėse būtų asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, kaip ji apibrėžiama šių valstybių teisėje);
  • kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, – kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.

Sutuoktiniai (ar vienas iš jų) gali pasirinkti vieną iš teismų kurioje nors valstybėje pagal šias sąlygas. Tarkime, jei Anglijoje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai nusprendžia nutraukti santuoką, nepriklausomai, kur ji buvo sudaryta, jie gali kreiptis tiek į Lietuvos teismus (nes jie yra Lietuvos piliečiai), tiek į Anglijos teismus, jei Anglijoje jie turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba esant kitoms nurodytoms sąlygoms. Anglijos ir Velso teismai juose iškeltoms byloms visais atvejais taikys Anglijos ir Velso teisę.

Lietuvoje prašymus dėl santuokos nutraukimo nagrinėja tik teismai (konkrečiai – miestų ir rajonų apylinkių teismai). Ieškinys dėl santuokos nutraukimo pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o jei ieškovas turi su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų – pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru prašymu, jis gali būti pareiškiamas pagal vieno iš jų gyvenamąją vietą.
Pagal Lietuvos teisę santuoka gali būti nutraukta:

  1. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
  2. dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės,
  3. vieno sutuoktinio prašymu.

Abiejų sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jei nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir yra veiksnūs. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktiniai gali sudaryti patys arba dėl sutarties parengimo kreiptis į teisininkus. Santuoka šiuo atveju nutraukiama supaprastinto proceso tvarka, o žyminis mokestis neimamas.

Pagal vieno sutuoktinio ieškinį santuoka dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukiama, jei ieškovas įrodo kito sutuoktinio kaltę. Teismas taip pat gali pripažinti, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės apmokestinamas 100 Lt žyminiu mokesčiu, o jei dar yra santuokoje įgyto turto, kuris taip pat privalomai turi būti padalintas santuokos nutraukimo metu – 1-3 procentų nuo turto vertės žyminiu mokesčiu.

Santuoka vieno sutuoktinio prašymu gali būti nutraukta, jei:

  1. sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus gyvena skyrium (separacija),
  2. vienas sutuoktinis pripažintas neveiksniu,
  3. vienas sutuoktinis pripažintas nežinia kur esančiu,
  4. vienas sutuoktinis yra nuteistas.

Žyminis mokestis už santuokos nutraukimą dėl šių aplinkybių vieno sutuoktinio prašymu nenustatytas.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos (teismo sprendimas įsiteisėja praėjus trisdešimčiai dienų). Priėmęs sprendimą dėl santuokos nutraukimo, teismas siunčia jo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai, kuri įrašo santuokos nutraukimo aktą, o buvusiems sutuoktiniams (ar vienam jų paprašius) – išduoda santuokos nutraukimo liudijimą.

Teismų sprendimai dėl santuokos nutraukimo, taip pat dėl gyvenimo skyrium (separacijos) ar santuokos pripažinimo negaliojančia, be jokių specialių procedūrų pripažįstami visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Jungtinėje Karalystėje. Taip numato jau minėtas Briuselio IIbis reglamentas. Tai reiškia, jog asmenys nutraukę santuoką Lietuvoje, laikomi išsituokusiais ir Anglijoje, ir atitinkamai – santuokai nutraukti pasirinkę Anglijos teismą yra laikomi išsituokusiais ir Lietuvoje. Tačiau analogiškai kaip ir užsienyje sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Lietuvoje atveju, Lietuvos Respublikos piliečiai, nutraukę santuoką užsienyje, pvz., Anglijoje, privalo kreiptis į savo nuolatinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigą arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigą dėl santuokos nutraukimo įtraukimo į apskaitą. Tokiu atveju turi būti tinkamai patvirtintas ženklu Apostille užsienio valstybės teismo sprendimas arba ištuokos liudijimas, o santuokos nutraukimo diena laikoma užsienio valstybės išduotame ištuokos liudijime ar teismo sprendime nurodyta data.

Tuo atveju jei santuoka būtų nutraukta kitoje, ne Europos Sąjungos valstybėje, pvz., Norvegijoje ar Šveicarijoje, tam, kad santuokos nutraukimas būtų įtrauktas į apskaitą Lietuvoje arba tam, kad jį būtų galima vykdyti (pvz., dalyje dėl turto padalijimo), toks teismo sprendimas turėtų būti visų pirma pripažintas Lietuvos Respublikoje.